Šią knygą rašiau norėdamas, kiek tada buvo įmanoma, atviriau papasakoti, ką mačiau, sužinojau dirbdamas TSRS ambasadoje Šveicarijoje 1969-1971 metais (viso vienerius metus ir 10 mėnesių). Žinoma, atšaukimas iš darbo ambasadoje į Maskvą dėl „neleistino tarybiniam diplomatui elgesio“ ir įtarimų, kad noriu prašyti politinio prieglobsčio Šveicarijoje, uždėjo antspaudą šiai knygai (likimo ironija – aš pabėgti iš TSRS nesiruošiau, tiesiog daug bendravau su kultūros žmonėmis, net lietuvių emigrantais, o štai mane pakeitęs diplomatas rusas Polianskis po ketverių metų taip ir padarė, pasiprašė prieglobsčio). Rašiau apie gražią, turtingą, turinčią unikalias tradicijas, bruožus, bet ir nestokojančią šešėlių valstybę. Daug ką galėjo pasakyti ir gausios iliustracijos, rodančios tos šalies žavumą, neįprastus tuometinei Lietuvai, Tarybų Sąjungai vaizdus. Su malonumu prisimenu bendradarbiavimą su „Vagos“ leidyklos žmonėmis, redaktoriumi A. Antanavičiumi, dalininku V. Armalu.

Jau šiais laikais, visai neseniai, tuometinis „Vagos“ leidyklos direktorius Algirdas Pekeliūnas, su kuriuo esame sužaidę nemažai teniso mačų, papasakojo man apie telefono skambutį pasirodžius šiai knygai. Jo susilaukė iš Utenos komunistų partijos komiteto II-ojo sekretoriaus ideologijos reikalams. Sekretorius piktinosi, kad „Šveicarų piramidės“ esą per daug giria tą šalį, propaguoja kapitalizmą.

Taip galėjo pasirodyti kai kuriems dogmatikam. Žinoma, knygelėje mėginta kiek objektyviau pažvelgti į kapitalizmo ir socializmo teigiamybes bei neigiamybes, parodant ir tarybinės santvarkos privalumus. Tačiau pirmasis šios knygelės skyrius – Bešalio, Entuziasto ir Skeptiko trialogas apie Šveicarijos pliusus ir minusus – ko gero, labiausiai nusisekęs, bešališkas ir mažiausiai pasenęs. Nekeisdamas nei žodžio įdėjau jį ir į naujausią savo knygą, pasirodžiusią praėjus 40 metų po „Šveicarų piramidžių“ pasirodymo, 2014-aisiais – „Europa tolima ir artima“.

Šveicarų piramidės. Justas Vincas Paleckis.Vilnius: Vaga, 1974. 235 p. Tiražas 15000 egz.